Velykinio pyrago ,,FOCACCIA veneta“ atsiradimo istorija

Dar kitaip dialektu vadinamas ,,Fugàssa veneta” – tipiškas pyragas paplitęs Venecijos ir Trevizo regione, tapęs kone kiekvieno italo velykinio stalo puošmena ir be kurio neįsivaizduojamos tikrosios Velykos. Tad kviečiu sužinoti jo atsiradimo istoriją.

Žodis ,,focaccia“ kilęs iš lotyniško žodžio „focus“, kuris reiškia maisto kepimą krosnyje. ,,Focaccia“ – tai duonos rūšis, labiausiai visiems žinoma kaip klasikinė ,,genujiečių focaccia“ (Focaccia genovese). Istoriniai šaltiniai teigia, jog ,,Focaccia veneta“ buvo skurdžiai gyvenančių žmonių sugalvotas pyrago receptas. Švenčių proga iš pat ryto susirinkdavo visos šeimos moterys gaminti velykinio pyrago, kurio paruošimas užtrukdavo iki vėlyvaus vakaro, mat, norint išgauti tinkamą pyrago minkštumą, prireikia net keturių rauginimo ir perminkymo etapų. Taigi būdavo pagaminama paprasta duonos tešla, į kurią įdėdavo kiaušinių, sviesto, cukraus ir kepdavo krosnyje. Galiausiai jį buvo imta gaminti ir oficialių sužadėtuvių proga: tradicinis pyragas buvo skirtas nuotakos šeimai, kurio viduje paslėpdavo sužadėtuvių žiedą.

Nėra jokių abejonių, kad venecijietiška ,,Focaccia veneta“ yra vienas seniausių Italijos Veneto regiono konditerijos receptų, pasižymintis ilgu rauginimo procesu, ypatingu pyrago pūrumu ir išskirtiniu skoniu. Metams bėgant šis tradicinis velykinis pyragas prarado savo paprastumą, tapo rafinuotesnis, jo apvalų paviršių imta puošti specialiu glajumi bei migdolais, o kartais ir gardžiu įdarytu kremu.

Kiekvienas Italijos regionas turi savo vietinius tipiškus ,,Focaccia“ gaminimo variantus, kas jam suteikia itin išskirtinio unikalumo.

Gerda Daniulevičiūtė

Esu lietuvė, gimiau ir užaugau Panevėžyje, Vilniaus universitete baigiau vokiečių filologijos bakalauro studijas. Jau 11 metų gyvenu tarp dviejų nuostabių šalių: Italijos ir Lietuvos

View all posts by Gerda Daniulevičiūtė →