by Net nebūčiau pamaniusi, jog sėdėsime sekmadienį su dukromis beveik 2000 km atstumu nuo Lietuvos ir šį kartą stebėsime spektaklį skirtą vaikams „Pusantros saujos”, rež. M. Urickyj. Noriu labai pasidžiaugti šia nuostabia Panevėžio Lėlių vežimo teatro suteikta galimybe, karantino metu stebėti jų spektaklius Youtube kanalu. Su džiaugsmu laukiame kiekvieno savaitgalio, nes tai jau tapo mano dukrų mielu įpročiu, nors ir suprantame, jog virtualus teatro stebėjimas jokiais būdais negali atstoti TO TIKROJO.
Kaip šiandien dar prisimenu vaikystėje laikyta didžiausia pramoga – ėjimą į teatrą. Man ta diena būdavo kaip šventė, kažkas nepaprasto ir pakylėto, nes su tėvais neidavome taip dažnai, kaip gal man norėjosi. Suprantu teatro galią ir naudą vaikams.Tapusi mama pamačiau, kokią galią turi teatras vaikų saviraiškai ir kūrybiškumo ugdymui. Pasibaigus spektakliui, mano dukros surengia jau kitą spektaklį grįžusios namuose, jų kambario žaislai netikėtai tampa įvairiais personažais, jos išsigalvoja netikėčiausius įvykius, išstumdo kėdes scenai pasistatyti.
Jau pradedame planuoti vasaros atostogas ir viena iš stotelių bus tikrai mano gimtasis kraštas Panevėžys, bėgsime su vaikais ne tik į Panevėžio Lėlių vežimo teatrą, bet taip pat aplankysime Panevėžio teatrą ,,Menas”, Juozo Miltinio dramos teatrą, Panevėžio muzikinį teatrą, tikiu, jog teatras padeda augti vaikams kūrybingais ir vertybių turinčiais žmonėmis.
