by Paprastasis zizifas (Ziziphus jujuba) yra botaninės Rhamnaceae šeimos senovinis vaismedis, kilęs iš Afrikos ir po to plačiai paplitęs Kinijoje bei Indijoje, o vėliau venecijiečiai pirmieji importavo šį augalą iš Rytų su tikslu jį dauginti ir auginti. Vis dar šiandien egzistuoja Venecijos lagūnos ir Euganei kalvų (it. Colli Euganei) apylinkėse gyli tradicija šiems senoviniams vaismedžiams. Vizualiai zizifas pasižymi gana įdomiu, netaisyklingu kamienu ir nedideliais blizgančiais ryškiai žaliais lapeliais. Žydėjimo metu (birželio ir liepos mėnesiais) zizifo medį puošia kvapnūs balti ir gelsvi žiedeliai. Būtent dėl savo išskirtinio grožio jis yra labai populiarus dekoratyvinių sodų vaismedis!
Jo vaisiai paprastai sunoksta rugsėjo/spalio mėn. Tuo atveju, jei jie skinami dar ne iki galo sunokę (žalios spalvos), zizifų skonis yra panašus į obuolį, tačiau bręstant vaisiai tamsėja, tampa rudos spalvos, paviršius raukšlėjasi, o skonis saldėja. Zizifai valgomi tiek švieži, tiek džiovinti. Priklausomai nuo rūšies, vaisiai būna skirtingų dydžių, jo viduje yra vienas kauliukas, primena datules. Šie vaisiai turi vitaminų A, C, geležies ir kalcio, pasižymi priešuždegiminėmis ir antimikrobinėmis savybėmis. Moksliniai tyrimai parodė, kad zizifo vaisiai teigiamai veikia širdies ir kraujagyslių ligų profilaktikai, gerina medžiagų apykaitą, rekomenduojama valgyti esant kvėpavimo takų infekcijoms, kosuliui, mažina karščiavimą. Iš jų yra gaminamos uogienės, sirupai, ypač likeriai, o išgautas aliejus naudojamas kosmetikoje.
Tai gana lengvai auginamas vaismedis, ilgaamžis, pasižymi lėtu augimu, yra atsparus ligoms ir šalčiams, žiemos periodu gali išgyventi net iki -15° C temperatūros. Šiandien šiuos šimtamečius retus medžius galima aptikti senose ar apleistose sodybose. Jie nereikalauja ypatingos priežiūros: tiesiog būtina pasodinti saulėtoje vietoje, sausame dirvožemyje.
Patirtimi ir patarimais kartu galime dalintis Facebook grupėje ITALIJOS VAISMEDŽIAI
