by Šilkmedis yra senovinis ir ilgaamžis vaismedis, itin atsparus ligoms ir kenkėjams, lengvai prisitaiko prie įvairaus dirvožemio bei aplinkos sąlygų, tad yra ganėtinai nereiklus. Tai Moraceae šeimos augalas, paplitęs Azijos, Afrikos ir Šiaurės Amerikos vidutinio ir subtropinio klimato šalyse, turintis virš 10 skirtingų rūšių. Pagrindinės ir labiausiai žinomos rūšys: juodasis šilkmedis (Morus nigra) ir baltasis šilkmedis (Morus alba). Senovės Kinijoje šilkmedžiai buvo auginami kaip šilkaverpių maistas. Šių medžių lapais maitindavosi šilkaverpių lervos, kurios, virsdamos kokonu, apsivyniodavo tvirtu šilko siūlu. Taigi iš jų kokonų gaminamų siūlų buvo audžiamas aukštos kokybės šilkas.
Tai ne tik naudingas, bet ir labai dekoratyvus augalas, galintis kuo puikiausiai papuošti namų kiemą ar sodą. Žydi gegužės mėnesį, o uogos sunoksta liepos pab. Ideali pavasario temperatūra jo augimui yra nuo 18°C iki 22°C, vaisių brandinimo periodu apie 25-30° C. Rudenį numetęs lapus, pereina į ramybės būseną, žiemos periodu išgyvena iki –15°C šalčio. Paskutiniais metais pastebimas didesnis susidomėjimas šiais medžiais ir Lietuvoje, tinkamai apsaugoti nuo atšiaurių šalčių, puikiai išgyvena ir mūsų klimato sąlygomis.
Beje, uogose daug geležies bei kitų mineralų: kalio, vario, magnio, cinko, vitaminų: C, A, K, E, karotinoidų, o lapai labai vaistingi. Juose gausu naudingų mikroelementų: kalio, kalcio, fosforo, geležies, silicio, sieros. Šilkmedžio lapų arbata turi gydomųjų savybių. Liaudies medicinoje lapai yra naudojami nuo įvairių negalavimų, pvz. diabetui, peršalimui, uždegimui gydyti. Priklausomai nuo rūšies, šilkmedžių lapai pasižymi skirtingomis formomis. Kai kurie lapai būna apvalėjantys, o kiti – karpyti, panašūs į vynuogių lapus.
Patirtimi ir patarimais kartu galime dalintis Facebook grupėje ITALIJOS VAISMEDŽIAI
