Vaikų dvikalbystė: nauda ar problema vaikams?

Vaikų dvikalbystė: nauda ar problema vaikams? Tiems, kas dar dvejoja. Asmeninė patirtis.

Mūsų mišrios šeimos konkrečiu atveju, gimus pirmagimei Gretai, susidūrėme su dilema, kokia kalba kalbėti su vaiku. Gyvenant Italijoje, pati aplinka savotiškai padiktuoja dominuojančios kalbos poreikį, t.y. vyro šeima, draugai, pažįstami, kaimynai, darželis.. tuo tarpu lietuvių kalba realiai užėmė pasyvios kalbos vietą. Tačiau viskas pasikeitė tą dieną, kai su vyro dideliu palaikymu (beje, jis pramoko lietuvių k., pagyvenęs Lietuvoje) nusprendėme, jog su dukra kiekvienas iš mūsų kalbėsime tik savo gimtąja kalba, o, kad būtų dar efektyviau lavinti lietuvių kalbos įgūdžius, dažnai ir visi drauge lietuviškai. Neslėpsiu, turėjau baimių, abejonių, priešiškai nusiteikusių patarėjų, ir supratau, jog savaime nesigaus, tai mitas, neišmoks gerai lietuviškai, reikia labai daug tėvų pastangų, kad vaikas išmoktų pasyvią kalbą, gyvenant svetimoje šalyje. Lietuvių kalbos išmokymas savo vaikus ir jos išsaugojimas – mano kaip mamos lietuvės pareiga.

Visualizza articolo

Būtina suprasti, jog dvikalbystė šeimoje yra privalumas, o ne našta ar problema vaikui. Vaikui suteikiama galimybė pajusti ryšį ne su viena, o su dviem šalimis. Tai yra neabejotinai pridėtinė vertė: padeda vaikui plačiai atverti mintis į pasaulį ir būti tolerantiškiems. Eksperimentinės lingvistikos tyrimai rodo, jog mūsų smegenys puikiai sugeba vienu metu valdyti ir įsisavinti daugiau nei vieną kalbą ir tai pradėti reikėtų nuo pat gimimo. Be abejo, vaikų mokymosi procesas vystosi bėgant metams ir kalbos įgūdžiai yra įtvirtinami augimo eigoje. Teigiamas dvikalbystės poveikis vaikui yra būdingas tiek kalbiniu, tiek kaip asmenybės formavimosi požiūriu. Tarp daugelio pridėtinių vertybių, kurias teikia dvikalbystė, norėčiau paminėti tokius kaip:

– didesnis kalbos struktūros suvokimas

– didesnis protinis lankstumas, dėl kurio jau suaugę išsiugdo puikius daugiafunkcinius ir problemų sprendimo įgūdžius

– dvikalbystė yra naudinga ir teigiamai veikia vaikų augimo ir pažinimo raidos procesus

– vaikai iš karto pasijunta pasaulio piliečiais ir tampa tolerantiški kitai kultūrai, tradicijoms

Ar dvikalbystė turi neigiamą poveikį?

Ilgą laiką tikėjau, kad dvikalbystė gali savotiškai pavėlinti vaikų kalbos mokymosi procesą: ypač nerimą kėlė staigus ir beveik automatiškas vienos kalbos perėjimas į kitą, nes maniau, jog jis yra susijęs su painiavos ir nesusipratimo jausmu. Šiandien, auginant dvi dvikalbes dukras, suprantu, jog klydau. Neverta per daug dėl to jaudinantis, pakanka gerai apmąstyti faktą, kad tavo dvikalbis vaikas gali įterpti į kalbą skirtingoms kalboms priklausančius žodžius, nes tuo metu mano, kad jie yra spontaniškai paprastesni, o ne dėl to, kad yra susipainiojęs tarp skirtingų kalbų, sutrikęs. Vienos kalbos perjungimas į kitą yra natūralus reiškinys, dėl kurio, mano nuomone, nereikia jaudintis: dvikalbiai turi nuoseklias ir stabilias kalbos žinias. Mūsų šeimos atveju, taip nutiko, jog pirmagimė Greta pradėjo kalbėti gan vėlai, nuo 3 metų, o mažoji sesė Sofia nuo pusantrų metukų. Taip gali atsitikti, tai yra laikina, tereikia pasitikėti vaiku ir duoti jam laiko.

Kokios priemonės mums padėjo skatinti geresnį lietuvių kalbos įsisavinimą?

Visų pirma, vaikui nedaryti spaudimo, nemokyti prieš jo valią, nes rezultatas bus priešingas. Mano tikslas – dvikalbystę paversti spontanišku procesu. Mums labai padėjo įtvirtinti lietuvių kalbos žinias, ir vis dar padeda, apsilankymai Lietuvoje, kurių metu dukros bendrauja su seneliais, teta, užmezga tiesioginį kontaktą su naujai sutiktais lietuvių vaikais žaidimų aikštelėse, lietuviškų pasakų skaitymas prieš miegą, trumpos nesudėtingos dainelės vaikštant po kalnus, animaciniai filmai tik lietuviu kalba, dalyvavimas virtualioje lituanistinėje Italijos mokyklėlėje, taipogi radijo laidų vaikams ,,Vakaro Žvaigždelė” klausymąsis keliaujant mašinoje. O ateityje jau svarstau, kaip būtų šaunu, dukras leisti į vasaros stovyklą Lietuvoje.. Pasitelkus į pagalbą šias efektyvias mokymosi priemones, tuo pačiu metu mano dukros girdi ir kalba dviem kalbom, jaučia natūralų polinkį mokytis. Neretai juokauju dukrom sakydama, jog lietuvių kalba yra mūsų slaptoji bendravimo kalba, kurios kiti nesupranta 🙂

Manau yra labai svarbu, ir bandau skatinti dukrų bendravimą su kitos tautybės vaikais, kurie taip pat yra iš mišrių šeimų, kalba ir supranta dvi ar daugiau kalbų. Mokėjimas bendrauti keliomis kalbomis yra vienas iš būtiniausių dalykų, norint integruotis į šiuolaikinę visuomenę.

Gerda Daniulevičiūtė

Esu lietuvė, gimiau ir užaugau Panevėžyje, Vilniaus universitete baigiau vokiečių filologijos bakalauro studijas. Jau 11 metų gyvenu tarp dviejų nuostabių šalių: Italijos ir Lietuvos

View all posts by Gerda Daniulevičiūtė →

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *